Tada Memel Klaipėda šiandien
Naudinga gimtinės ir šaknų ieškančiam - © 2019

Home

Apie mus

Kiti

Miesto Adresų Knygos  1858 - 1942

Site-Search

Svečių knyga

DE

LT

EN

Giruliai

Tauralaukis

Melnragė

Smiltynė

Šiaurinė Klaipėda

Industrinis rajonas

Naujamiestis

Senamiestis

Smeltė


atgal atgal


Klaipėdiečiai pirmenybę teikia Smiltynei - žaliajai "brangenybei" ant Neringos smelynų. Nuo miesto iki Smiltynės tik dešimt minučių kelio ir kas penkiolika minučių ten kursuoja modernūs ir erdvūs keltai. Kurortas gali priimti tik nedaug nuolatinių svečių už marių esančiame Kurhauze, istorinėje senojoje Smiltynėje, arba viloje "Einars". Tačiau sekmadieniais keltai atplukdino tūkstančius žmonių. Visais metų laikais, net ir žiemą, Smiltynė privilioja didžiulį ratą draugų, kurie džiaugiasi plačiu paplūdimiu, miškais ir pėsčiųjų takeliais. Dar XIX šimtmečio pradžioje, gamtą senojoje Smiltynėje sudarė tik smėlis ir prie kranto esanti žaluma. Vienintelis pastatas, pirmą kartą paminėtas 1616m., bet, ko gero gerokai senesnis, stovintis marių pakrantėje ant penkiolikos metrų kopos viršūnės - paskutinė paštininkų, gydytojų ir keliauninkų stotelė. 1836 m. Memelio pirkliai, kurie Mėmelio apylinkes apsodino mišku, įrodė esantys garbingi piliečiai, tokie, kokių šiandien dar tektų paieškoti, ir apželdino Neringą. Smiltynėje buvo pastatyta ir naujų vilų. Senoji Smiltynė sužaliavo. Prie marių skliautėsi Kurhauzo sodo medžiai.

Šaltinis: Vaizdas: Neuer ilustrirter Führer durch Memel und Umgegend, Memel - 1898 Tekstas: H.A.Kurschat, Das Buch vom Memelland, F.W.Siebert Verlag - 1968

atgal atgal