Jau 1811 m. nubraižytame ir 1835 m. papildytame Klaipėdos uosto plane būsimo forto teritorijoje ant rytinio šlaito pažymėtas medinis navigacinis bokštas. Deja, jis neminimas kituose šaltiniuose. 1902 m. ant šiaurinio forto pylimo įrengtas meteorologinis semaforas ir signalinė stotis laivams.
1905 m. juo žavėjosi Klaipėdoje apsilankęs Liepojos uosto garlaivio "Ledokol-2" kapitonas. Jis rašė, kad šis semaforas buvo ypatingai naudingas žvejams bei kabotažiniams laivams.
Semaforo ženklai rodė meteorologines oro sąlygas, bangavimą. Jis buvo gerai matomas. Semaforo ženklus perskaitydavo Žiemos uoste stovinčių laivų kapitonai. Giedriu, skaidriu oru jį pastebėdavo net už 6-7 mylių nuo kranto.
Semaforą sudarė stiebas ant kurio pritvirtinti keturios viena virš kitos horizontalios judamos signalinės lentelės iš vienos ir kitos jo pusės. Greta stovėjo du mažesni stiebai su dviem dideliais skrituliais, padalinti į keturias dalis. Skritulys reiškė vėjų rožę. Jo centre pritvirtinta rodyklė rodė vėjo kryptį, o lentelės - vėjo jėgą. Semaforo ženklai buvo matomi iš abiejš pusių. Ant semaforo stiebo šiaurinėje pusėje buvo pritvirtinta didžioji L raidė, kuri žymėjo vėjo kryptį bei jėgą Liepojoje. Kita pusė su raide "B" - tą patį Brüsterorte (Sambijos pus.).
Jo prižiūrėtojas gaudavo telegramas iš Liepojos bei Brüsterorto uostų apie oro sąlygas. Atsižvelgdamas į gautus duomenis tarnautojas reguliavo semaforo parodymus tris kartus per dieną. Geresniam ryšiui su miestu palaikyti prieš Pirmąjį pasaulinį karą į fortą iš miesto buvo nutiestas povandeninis telefono kabelis. 1934 m. semaforas naudojosi telefono numeriu 18, o nuo 1938 m. - 3679. Ilgą laiką semaforą aptarnavo ponia Leisch.
Iki Antrojo pasaulinio karo iš tolo pastebimas Kopgalio forto semaforas buvo ryškiausias nerijos smailumos pakrantės kraštovaizdžio akcentas.